BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
  •  

    Lapkritis 2019
    P A T K P Š S
    « Rgp    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    252627282930  

Komercinės televizijos ir vėl šoks bei dainuos

“Naujajame LNK sezone - bomba”, - kai tik įsijungiau televizorių, išgirdau tokią frazę iš dainininkės, gal kiek šokėjos (Seimo nare liežuvis neapsiverčia pavadinti) Ingos Valinskienės. Žinoma, Seimo nariai, vedantys laidas ir sėdintys komisijoje, nebestebina nieko. Nebestebina ir laidos, kurios turėtų būti skirtos žiūrovų pramogai, nors iš tiesų jos vėl bus nesąmoningai bukos, neįdomios ir su nevykusiais bendymais įterpti subtilius juokelius.

Net nekvestionuoju, kiek Lietuvai yra reikalingos Oksanos Pikul ar kitos garsenybės, vedančios laidas apie tai, kas ką prisidirbo, nudirbo ar išdirbo. Tačiau šiek tiek pažiūrėjęs atidžiau dviejų didžiausių komercinių televizijų šokančius sezono atidarymus, eilinį kartą nusivyliau, jog jos prarado puikią progą per vasarą pasitempti ir tapti bent kiek solidesnėmis. Nesitikiu sulaukti objektyvios, analitinės žurnalistikos laidos (tik nesakykite, kad tokios yra “Abipus sienos”, “Srovės” ar dabar naujoji laida su Grinevičiūte “Kodėl?”) iš komercinių televizijų, bet bent jau pramogos tikrai galėtų būti įdomesnės. O tai dabar belieka tik džiaugtis, jog liko laida “Dar pažiūrėsim”, kuri, tikiuosi, atsišviežino ir jai dar negresia išsikvėpimas.

Nors ir esu nusivylęs, tačiau dar turiu vilties. Vilties, jog šiemet nepamatysime tokių “nuostabių” užsienio perliukų, kaip “Kreivas veidrodis”, “Pričiupom” ir kitų panašaus pobūdžio laidų. Vilties, jog LNK diskusijų laida “Kryžminė ugnis” bus informatyvi. Vilties, jog Lietuvos nacionalinio transliuotojo sezono atidarymas žadės daugiau kultūrinio ir analitinio pobūdžio laidų. Vilties, jog nereikės išmesti televizoriaus…

Rodyk draugams

Abitūros egzaminų sesija 2010: Ošianti. Neįprasta. Baigta.

Dvylika metų kabinimosi į mokslą, bandymo jį suprasti ir perprasti, išanalizuoti ir pritaikyti galiausiai baigėsi. Kadangi abitūros egzaminų sesija jau eina į pabaigą, liko vos keletas egzaminų, o dauguma dvyliktokų jau mėgaujasi vasaros spinduliais arba darbdavių šauksmais, nutariau pasidalinti savo mintimis apie praėjusį mokslų bei egzaminų maratoną. Skaityti visą

Rodyk draugams

Apie spjaudimą į savo daržą

Kiek kartų per dieną girdite, matote ar perskaitote graudenimus, kaip Lietuvoje gyventi blogai? Kažkada bandžiau suskaičiuoti, bet net ir man, paprastai pasižyminčiam atkaklumu ir kantrybe, pritrūko nervų. Skaityti visą

Rodyk draugams

Malda į gyvenimą

Meldžiuosi. Bet ne į Dievą. Jo tikriausiai nėra. Užtat Tavimi tikiu. Tavimi gyvenu ir Tave jaučiu. Jaučiu kiekvieną akimirką, kai Tu mane skandini ir skraidini. Užuodžiu, kai savo kvapais vilioji mane. Matau, kai savo vaizdais stebini mane. Girdžiu, kai tyla užgoži visus garsus. Bet visa tai niekai. Visa tai gali visi. Aš dėkoju Tau, nes Tu suteikei man progą Tave pastebėti. Pastebėti kiekvieną mažą detalę, kurios mano sielą iškeltų taip aukštai, jog jokie užgauliojimai ir šios žemės vargai jos nepasiektų. Ir padarytų mane laimingą. Ačiū Tau, jog ir aš galiu daryti kitus laimingus. Ir ačiū Tau, jog Tu neskraidai kažkur danguj ir neapsimeti, jog mane stebi, jog mane gali nubausti arba apdovanoti. Ačiū Tau, jog Tu esi šalia ir alsuoji man į nugarą. O gal ir į veidą. Nežinau. Tu visur. Virš manęs, už manęs, prieš mane. Man nereikia laukti nežinomybėje, kada Tu pasirodysi. Ačiū Tau, jog visada man leidi Tave matyti. Ačiū, ačiū ir dar kartą ačiū už tai, jog galiu apkabinti kitus, man brangius. Ačiū, nes jie yra. Ačiū, jog jie šalia. Ir prašau. Prašau, jog jie ir toliau būtų šalia. Prašau, jog galėčiau su jais ir toliau grožėtis Tavimi. Prašau, jog leistum man pamatyti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra. Aš tikiu, jog jis gražus. Aš tikiu, jog jis nėra suteptas tomis niūriomis spalvomis, kuriomis kai kurie piešia. Piešia ant Tavęs, ant Tavo drobės. Drobės, kuri iš tiesų yra šilta ir kvapni. Ji kvepia šilta kava, karštu vynu, draugais, tingiu miegu saulės atokaitoje, žavingomis fotografijomis ir tikėjimu. Tikėjimu, jog Tu išklausysi ir išgirsi. Išgirsi, kad prašau Tavęs ir toliau leisti man piešti ant Tavo drobės. Prašau ir maldauju dar daugiau drobės, nes mano piešinys bus beribis. Toks, kaip ir tas beribis laikas, kai brangiausiųjų nėra šalia. Prašau Tavęs netikėtų vingių, tačiau laimingų pabaigų. Prašau, jog leistum man pasikankinti tam, jog galėčiau dar stipriau džiaugtis. Prašau, jog neapleistum nė vieno. Aš Tavimi tikiu.

Rodyk draugams

Įstatymų pažeidėjai

Valdžia bloga. Ir Kubilius blogas. Visi jie ten vagys - išvogė Lietuvą. Viską kiša tik sau, o ne liaudžiai. Jie skatina emigraciją. Per juos išvažiuos visas Lietuvos jaunimas. Ir ne tik jaunimas. Jie nereaguoja į siūlymus. Jiems nusispjaut ant žmonių. Jie ir toliau tyčiosis iš tautos, kaip taip galima? Jiems visiems 141 kartą nusispjaut. Skaityti visą

Rodyk draugams

Prie ruso buvo geriau

Sveiki.

Mano vardas Jonas. Pavardės nesakysiu. Nes dar per telefonų knygą atrasit numerį ir naktimis į mano laidinį telefoną pradėsit skambinti. Mano žmonai Elytei tai labai nepatinka. Nors jeigu paskambintų Kubilius, aš jam turėčiau, ką pasakyti. Mums, pensininkams, sumažino pensijas, išvogė valstybę, namų prisistatė, mašinų prisipirko. Kaip taip neturėti sąžinės žmogui, nesuprantu. Vat buvo rusų laikai. Duona tik penkiolika kapeikų kainavo. O dabar – trys litai!!! Aš gaunu pensijos vos 700 litų, pusę mokesčiams atiduodu, o kitą pusę turiu saugoti, jog nepritrūkčiau. Kruopų, bulbikių pavalgau. Mačiau kažkada per televizorių, kaip Vokietijoje pensininkai gyvena. Važinėjasi jie sau po užsienius, gauna pensijos po tris tūkstančius eurų ir vargo nemato. Girdėjau, jog ir gyvena ilgiau. Matyt, todėl, kad neturi Kubiliaus. Galvojau, jog Gražulis pakars jį su ta virve, specialiai net „Kakadu“ laidą įsijungiau, bet nepakorė. Tiesa, ar matėte, kokį namą turi Šadžius? O jau kiek mašinų. Matyt, irgi vogė. Žūlikas iš veido. Nesuprantu aš, kaip galima tokį Seimą turėti, kas galėjo už juos balsuoti. Va, aš nėjau balsuoti ir neisiu. Pasakiau Elytei: „Jei niekas neitų balsuoti, tai ir valdžios nebūtų – niekas jos neišrinktų. Būtų ramiau gyventi.“ Neatsimenu tiksliai, ką ji man atsakė, bet, atrodo, pritarė. Va buvo prie ruso tvarka. Pasakė Stalinas, ką daryti, ir visi darė. Bijojo, ką ir pasakyti prieš. Tai va, kur aš skaitau, kad buvo tvarka. Sniečkus, atsimenu, viską atiduodavo Lietuvai, o tik tai likutį – Sovietų Sąjungai. Geras žmogus buvo. O dabar pažiūrėkit. Jaunimas vaikšto su visokiais auskarais, kelnės nutysusios, plaukai nei šiokie, nei tokie. O muzikos kokios klausosi. Net baisu klausyti, o ką jau kalbėti apie tai, kad net baisu pagalvoti, kas iš jų išaugs. Atsimenu mano laikais visi vaikščiojom gražiai, tvarkingai. Turėjau dar raudoną kaklaraištį, didžiavaus, kad esu pionierius. Va tokia tvarka turi būti, kad išauklėtų dorus žmones. O dabar aš, kiek metų pradirbau, ir dar man pensiją mažina. Diržo reikia duoti tokiems. Užsimanė mat laisvės. Matosi, jog nepatyrė, ką reiškia kentėti nepriteklių, kai už metų darbą kolūkyje duodavo saują miežių, kurių net karvės neėsdavo. Bet vis tiek prie ruso būdavo geriau. Būdavo įsijungi televizorių ir matai, kaip viskas klesti, gražu. O dabar vien nusikaltimai, kažkas kažką sušaudė, pakorė. Aš iš darbo net naktį nebijodavau pareiti, o dabar tai, gink dieve, kad kas neužpultų. Tiesa, vakar kaimyno namas sudegė. Gaila žmogaus, bet taip jam ir reikia. Prieš metus nepaskolino cukraus, kai kepiau pyragą. Va, užvakar buvom su žmonele bažnyčioje, pasimeldėm. Esam tikintys. O šiaip tai būčiau dabar jaunas ir protingas, važiuočiau iš Lietuvos. Ne už tokią Lietuvą kovojom, kad Kubiliai iš žmonių šaipytųsi. Iššaudyčiau aš ten visus. Parašyčiau jums ir dar, bet va, žinios prasideda. Įdomu, kiek nusikaltimų buvo padaryta.

Iki.

Garbingai,

Jonas Sovietas.

Rodyk draugams

Šunys loja, o karavanas eina!

Žinote, niekada net nesusimąsčiau, jog Airijoje, Anglijoje ar kokioje Ispanijoje lietuvių kalba galėtų tapti valstybine. Ir niekada negalvojau, jog gatvių pavadinimai ten turėtų būti rašomi lietuviškai dėl to, jog ten gyvena daug lietuvių. Ir, reikia pripažinti, ne visi gyvena pačiomis geriausiomis sąlygomis. Bet jie to norėjo. Todėl ir emigravo. Žvelgiant istoriškai, manau, jog lietuvių atrastume ir Rusijoje, ir Lenkijoje, ir už jūrų marių. Bet ir ten gatvių pavadinimai nėra ir, manau, jog nebus rašomi lietuviškai. Kodėl? Todėl, kad tai nėra Lietuva. Todėl, kad vis tiek tų šalių didįjį branduolį sudarys tos šalies piliečiai, ne lietuviai. Skaityti visą

Rodyk draugams

Mano metų atradimai

Tikriausiai perskaitę tokį pavadinimą tikitės atrasti informacijos apie tai, ko dar nežinojote. Deja, turiu jus nuvilti. Pabandysiu rašyti apie jums gerai žinomus dalykus, tačiau rašysiu apie juos taip, kaip šiais metais juos pamačiau savo, aštuoniolikmečio akimis.

Skaityti visą

Rodyk draugams

Apie gyvenimą nuolat remontuojamame name

Spalio 2 - 4 dienomis Kėdainiuose vykusioje Lietuvos Mokinių Parlamento Sesijoje Vilniaus Universiteto dėstytoja, docentė Lidija Šabajevaitė paklausė, ar mes norėtume gyventi beveik dvidešimt metų remontuojamame name. Visi vienareikšmiškai atsakė “NE!”. Ir jos tolimesnis komentaras man įstrigo atmintin.

Skaityti visą

Rodyk draugams

Viskas taip pat

Tamsa. Staiga ją persmelkia ryškus, baltas blyksnis. Toks, kokius galime išvysti filmuose. Vaizdas lyg ir standartinis. Ta pati gatvė, ta pati parduotuvė ir vaistinė prie kelio. Rodos, ir mokykla ta pati. Bet jausmas ne tas. Kažkoks ypatingas. Skaityti visą

Rodyk draugams