Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-10-22

Apie gyvenimą nuolat remontuojamame name

Publikuota: Kita

Spalio 2 - 4 dienomis Kėdainiuose vykusioje Lietuvos Mokinių Parlamento Sesijoje Vilniaus Universiteto dėstytoja, docentė Lidija Šabajevaitė paklausė, ar mes norėtume gyventi beveik dvidešimt metų remontuojamame name. Visi vienareikšmiškai atsakė “NE!”. Ir jos tolimesnis komentaras man įstrigo atmintin.

Ji atsakė: “Tai jeigu Jums nepatiktų gyventi dvidešimt metų remontuojamame name, kaip gali patikti mokytis? Juk mūsų Švietimo sistema pertvarkoma jau nuo pat Nepriklausomybės atgavimo.”

Ir aš sutinku su šia mintimi. Mokyklų reorganizacijos, pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo sistemų pertvarkymai, galų gale, Aukštojo mokslo reforma (AMR) - visi šie žodžiai mums byloja apie nuolatinius “rekonstrukcijos darbus” Lietuvos švietimo sistemoje.

Kas nuo to nukenčia? Žinoma, kad mes, moksleiviai. Jau ne vienas ir ne kartą yra pasakęs, jog mes - eksperimentiniai triušiai, o aš dar priduriu, jog eksperimentas - ilgalaikis.

Savaime suprantama, jog nieko naujo šiomis mintimis nepasakiau. Mane tiesiog supykdė Seimo savanaudiškumas, nors, sakysite, jog čia nieko naujo ir nėra. Prieš keletą dienų surengta interpeliacija Švietimo ir Mokslo Ministrui Gintarui Steponavičiui, mano nuomone, tik įrodo, kaip Seimui “vienodai šviečia”. Tikrai nesunku yra išmesti, apkaltinti, sugriauti, sunaikinti. Nors ir laikau save liberalu, nesu nei už G. Steponavičių, nei prieš. Tokios pat neutralios pozicijos samprotaudamas laikysiuosi ir apie AMR.

Pirmieji AMR pliusus ir minusus išgyveno šiuometiniai pirmakursiai. Būta įvairių atgarsių: vieni džiaugėsi, jog nesunkiai rado nemokamą vietą po saule, kiti atvirkščiai - skundėsi, jog įstojus į mokamą vietą, susimokėti už mokslą praktiškai neįmanoma. Ir štai, pertvarkius sistemą, jaučiant kai kurių studentų nepasitenkinimą, Seimo opozicionieriai užsimojo nuversti Švietimo ir Mokslo Ministrą. Gerai, nuverskite. O kas tada? Vėl grąžinsite senąją tvarką? Vėl mus įklampinsite į nežinomybės liūną? Brangieji, Seimo nariai, šitaip žaisti aš nenoriu. Liaudės patarlė sako, jog ir šuo kariamas pripranta. Nesame šunys, tačiau žinome ir turime aiškią viziją, jog mūsų lauks panaši į šiemet buvusią tvarka. Ir tai yra tarsi nutiesti laiptai į antrąjį aukštą statomame name. Kaip mes jais lipsime, priklausys nuo daugelio aplinkybių, tačiau esmę, kas mūsų laukia, žinome.

Prieš keletą dienų kalbėjau su savo klasioke abituriente apie tai, kas mūsų laukia jau po mažiau nei metų. Išsirutuliavus diskusijai apie G. Steponavičiaus interpeliaciją ji pasakė: “O kas atsiklaus mūsų nuomonės?”. Būtent. Seimo nariai, matyt, turi asmeninių interesų: galbūt trokšta Švietimo ir Mokslo Ministro kėdės, galbūt nori sumažinti Liberalų Sąjūdžio įtaką Seime ir Lietuvoje, galbūt… O mes… Mes už borto.

Jau galėčiau ir baigti, tačiau… Jeigu tik kritikuosiu ir nieko nesiūlysiu, būsiu tik vienas iš tų, kurie po neigiamų interpeliacijos rezultatų sugeba šaukti “Gėda, gėda, gėda…”. Taigi, gerbiami Seimo nariai (kaip Jūs sakote - “Nacionalinės vertybės”), aš siūlau:

- Leiskitės į konstruktyvų dialogą su Ministru G. Steponavičiumi, moksleivių atstovais;

- Negalvokite, kaip pasikelti savo reitingus, ginant kai kurių studentų ar moksleivių interesus. Ieškokite kompromiso, kaip PATENKINTI VISŲ INTERESUS;

- Ir galiausiai. Baikite vieną kartą statyti tą namą. Tauta, išrinkdama jus, jumis tikėjo, neapvilkite eilinį kartą jų (kaip Jūs sakote “Inksčiančių ir raudančių” žmonių).

Patiko (0)


Atgal į: Apie gyvenimą nuolat remontuojamame name