BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano metų atradimai

Tikriausiai perskaitę tokį pavadinimą tikitės atrasti informacijos apie tai, ko dar nežinojote. Deja, turiu jus nuvilti. Pabandysiu rašyti apie jums gerai žinomus dalykus, tačiau rašysiu apie juos taip, kaip šiais metais juos pamačiau savo, aštuoniolikmečio akimis.

Suprantama, jog atradimai visada negali būti tik geri. Taigi, pradėsiu nuo ne pačių geriausių atradimų.

Turbūt visi žinote, jog mūsų Seimas nėra idealus, jog valdininkai (atsiprašau už šį terminą Evaldo Jurkevičiaus) daugiau politikuoja ir svaidosi žodžiais nei dirba. Galiu jums nuoširdžiai patvirtinti, jog tai yra tiesa. Ir dar daugiau. Vargu, ar didžiajai daliai Seimo narių rūpi jų priimami įstatymai. Šiemet lankiausi šioje institucijoje kaip stebėtojas ir buvau ganėtinai šokiruotas. Dabar sakau, Seimas – Didysis suaugusiųjų darželis. Kaip kitaip pavadintumėte elgesį, kai balsuojant už vieną ar kitą įstatymą, atsistoja ir išeina iš Seimo salės maždaug keturiasdešimt Tautos atstovų? Arba, kaip pavadintumėte šūksnius „ištraukiam korteles!!!“ per visą Seimą? Kortelių ištraukimo procesas reikšmingas tuo, jog galima nesunkiai sumažinti susirinkusiųjų valdininkų skaičių, ir vietoj reikiamo 71 Seimo nario balsų skaičiaus gali būti šiek tiek mažiau. Kas tada? Visi svarstymai nukeliami.

Ir nepamiršiu pavyzdžių, kaip reikėtų vesti konstruktyvų dialogą. Kai Vytenis Povilas Andriukaitis iš kairiosios pusės kreipiasi į dešiniąją, į Andrių Kubilių, o šis atsukęs jam nugarą šnekučiuojasi su Algimantu Salamakinu. Arba, kai po balsavimo atsistoję dešinieji pradėjo skleisti erezijas, jog jie neišgirdo, už ką balsavo, todėl reikalingas perbalsavimas. Nusikeiksiu mintyse.

Į blogųjų atradimų sąrašą įtraukčiau ir tai, jog suabejojau, ar esame tolerantiška ir pakankamai apsišvietusi tauta. Pabrėžiu, jog tik suabejojau. Kai vasaros pabaigoje, parašiau straipsnį apie mokytojų streikus ir išreiškiau savo poziciją, jog esu kategoriškai prieš juos, nemažai žmonių ne tik kad paprieštaravo, bet ir pradėjo įžeidinėti mane ar pačius mokytojus. Maža to, kai kurie suabejojo, ar išvis aš, abiturientas, galiu parašyti tokį straipsnį. Tokie pasisakymai man sukelia šypsnį ir, žinoma, paglosto savimeilę. Tačiau tuo pačiu ir užgauna mano, kaip jauno žmogaus, ambicijas. Nėra gerai, jog visuomenėje dominuoja požiūris, kad jaunas žmogus negalėtų padaryti vieno ar kito dalyko. Netgi tokiuose projektuose, kaip „Lietuvos talentai“ galima išvysti daug žavių ir talentingų jaunuolių. O jei dar apsidairytumėte Klaipėdos gatvėse… Kiek šiemet buvo surengta daug visokių renginių! Pritariu nuomonei, jog turėtume didžiuotis Klaipėdos miesto jaunimu. Laisvu, jaunatvišku ir entuziastingu ritmu jis pranoksta ne tik kitų Lietuvos miestų jaunimą. Neabejoju, jog galime didžiuotis savo jaunuolių pasiekimais ir Europos ar pasaulio mastu. Faktas, jog gyvename ne pačioje ekonomiškai stipriausioje šalyje, tik patvirtina tai, jog ekonominė krizė – ne bėda. Moralinė ir idėjinė krizė – štai kur bėda.

Ir dar. Grįždamas prie savosios nuomonės, jog nesame pakankamai apsišvietusi tauta, galiu paminėti, kad šaukdami Seimui „gėda, gėda“, daužydami langus ar mėtydami kiaušinius, nieko nepasieksime. Vienas iš nedaugelio gerų Lietuvos politologų yra pasakęs, kad jeigu žmonės perskaitytų Lietuvos Respublikos Konstituciją, jie tiesiog nebeitų balsuoti Prezidento rinkimuose. Noriu jums pasakyti, jog balsuoti reikia, bet tik argumentuotai ir įsitikinus, jog kandidatas pateisins lūkesčius. Siūlau ateityje nebalsuoti už tuos, kurie žadės sukurti pusę milijono darbo vietų, padidinti pensijas dviem šimtais nuošimčių ar Lietuvą apsaugoti nuo globalinio atšilimo. Tada nebereikės blokuoti autostradų, šturmuoti Seimo ir pan.

Na, gal daugiau blogų atradimų nevardinsiu. Nebent dar vieną. Nors įvardinu jį paskutinį, jis anaiptol ne mažiausiai aktualus. Šis atradimas televizoriuje skambiai vadinamas publicistine žurnalistika. O taip, žinoma, sutinku. Tokios laidos kaip „Kakadu“, „Prieš srovę“, „Akistata“, „Abipus sienos“ tikrai yra publicistinės. Na, bent jau jos tokios būtų, jeigu publicistika reikštų manipuliavimą žmonių jausmais, neatskleidžiant tikrosios tiesos ir esmės. Pasakysiu atvirai, po tokių laidų tikrai tampu ganėtinai atšiaurus ir tada visos ašaros, parodomos ekrane, atrodo tokios nenuoširdžios ir dirbtinos, jog net „Išsipildymo akcija“ atrodo kaip dar vienas pinigų kaulinimo mechanizmas. Nors taip tikriausiai nėra. Noriu pasakyti, jog šiemet galutinai suvokiau, jog negalima pasikliauti tik tuo, kas mums peršama. Reikia mąstyti sava galva. Tos laidos tris mėnesius pasakojo apie Drąsių Kedį, jog jis didvyris, o dabar jau pasakoja visai kitas tik joms pačioms suprantamas tiesas. Tos pačios laidos visus metus kalba apie vaikžudę Jonaitienę – netgi bandė ją teisinti ir pateisinti. Taip, skandalingos naujienos svarbios visiems. Bet, kas per daug, tas nesveika. Atsibodo nuolatinis piktžodžiavimas prieš Andrių Kubilių (ne man jį teisti ir vertinti, todėl apie jo sprendimus nekalbėsiu), kai tokiose laidose kaip „Kakadu“ visokie Petrai Gražuliai eina juos karti. Tik ne ponui Petrui tokius dalykus daryti. Kiek teko su šia kultine asmenybe bendrauti, tai šis žmogus yra talentingas išsisukinėjimo ir pataikavimo srityje. Kai uždarinėjo mano kaimo mokyklą per jos 90-ojo gimtadienio renginį, P. Gražulis pareiškė, jog jis padarė viską, kad ši mokykla būtų neuždaryta, jog čia kalti tie, „amoralai“ Seimo nariai. Matyt, pamiršo, jog pats dirba šioje institucijoje. Beje, kaip paaiškėjo vėliau, tai jis apie tai, jog mokykla uždaroma sužinojo tik atvykęs į renginį. Bet vėl. Ar man teisti žmogų, kuris prie bendro stalo su savo kolegomis iš tos pačios partijos bandė įtikinti, jog mano pasirinktos ideologijos yra neteisingos? Nemanau. Taigi, baigdamas blogųjų atradimų sąrašą, darau vieną išvadą. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tai skatina pradėti mąstyti mums patiems.

Ir jei jau prakalbome apie gėrį, tai jo šiemet pajutau tikrai daug. Iš didžiausių atradimų išskirčiau mūsų tradicines šventes, kurias šiemet pamatėme visai kitaip. Jūros šventei į pagalbą atėjusi „The Tall Ships‘ Races Baltic 2009“ regata Klaipėdą pavertė tikru jūriniu miestu. Ir mums visiems to reikia. Tai buvo akivaizdu iš susidariusių spūsčių gatvėse, kai išplaukė laivai, kai minios žmonių jiems mojo nuo molo.

Baltijos kelio sukaktis minėdavome visada, bet dažniausiai tik žodžiais. Šiemet, minint Baltijos kelio dvidešimtmetį, Klaipėdos miesto aktyviausieji visuomenininkai surengė nemažai gražių akcijų, kurių didžiausia buvo susikibimas rankomis palei Baltijos jūrą, mojuojant visų trijų šalių vėliavomis, traukiant „Bunda jau Baltija“ trimis kalbomis.

Taip pat visada švęsdavome ir liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną. Būdavo ir įdomesnių, ir prastesnių minėjimų, tačiau būdavo. Šiemet, Lietuvos tūkstantmečio įkvėpti, jachtos „Ambersail“ vyrai sugebėjo dieną paversti ypatingesne. Šios šventės išvakarėse, liepos 5-ąją, vos spėjus parplaukti paskutiniajai „Ambersail“ įgulai, 21 valandą Lietuvos laiku, didžioji dalis pasaulio lietuvių sugiedojo Tautišką giesmę. Klaipėda tapo tarsi viso pasaulio lietuvių centru, kadangi būtent čia, būtent Kruizinių laivų terminale, sugūžėjusi didžiulė žmonių minia liudijo, jog esame tūkstantmetį išgyvenusi tauta.

Nors šiemet Klaipėdai teko garbė surengti ir netradicinių mums, lietuviams, švenčių. Būtent tokia buvo „Europiada“, kuri mums leido pasijausti tikrosios pasaulinės kultūros sostinės gyventojais bent keletui dienų. Daug žavių šypsenų, daug įvairiaspalviais tautiniais kostiumais apsirengusių žmonių ir vienas tikslas – smagiai praleidžiant laiką supažindinti kitus su savosios kultūros ypatybėmis.

Taip pat geru atradimu laikyčiau ir naujų, žavių iniciatyvų susikūrimą. Kad ir ta pati asociacija „Mano miestas Klaipėda“ šiemet nudirbo naudingų miestui darbų. Jeigu norinčių prie miesto gerovės prisidėti būtų daugiau, tai ir mums visiems būtų gyventi lengviau. Kita vertus, kai pagalvoji, tai nereikia laukti manos iš dangaus. Jeigu niekas nenušienavo kiemų ir matosi, kad to net nesirengia daryti, gal iš tikro vertėtų pasiimti dalgius į rankas ir parodyti tiems, sėdintiems viršuje, jog ne jie mieste svarbiausi, ne jie gali kažką pakeisti. Tai galiu aš, galite ir Jūs, galime mes kartu. Laikytis tokio požiūrio ir linkiu Naujaisiais metais. Linksmų švenčių.

Patiko (0)

Rodyk draugams

2 komentarai

  1. shaunuolis , Eimantai :)))

    FAINA | 2009-12-31 | Atsakyti

  2. Man patiko:) labai grazu, busimasis zurnaliste:P

    Ieva | 2009-12-31 | Atsakyti

Komentuoti

  •  

    Gruodis 2019
    P A T K P Š S
    « Rgp    
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    3031